Yash Chawla (Vroclavo technologijos universitetas)
STEM4Humanities projekto misija – mažinti atotrūkį tarp STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) ir humanitarinių mokslų, suteikiant dėstytojams įgūdžių ir žinių, reikalingų integruoti tarpdisciplininius metodus į jų dėstymą. Viena iš mūsų pagrindinių iniciatyvų – mini kurso kūrimas, skirtas dėstytojams visoje Europoje, kuris pritaikytas jų profesinio tobulėjimo poreikiams STEM švietimo srityje.
Mini kurso kūrimo kelionė buvo paremta išsamia metodologija, kuri prasidėjo nuo poreikių analizės naudojant savianalizės įrankį. Šiame tinklaraštyje aptariama, kaip dėstytojų savianalizės apklausa formavo kurso turinį ir mokymosi tikslus, užtikrinant, kad kursas atitiktų dalyvių unikalius poreikius.
Metodologija: Poreikiais grįstas požiūris
STEM humanitariniams mokslams mini kurso pagrindas – tvirtas duomenimis grįstas požiūris, paremtas savianalizės apklausos rezultatais, kurią užpildė universitetų dėstytojai iš septynių partnerių šalių – Prancūzijos, Gruzijos, Graikijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Apklausos metu dėstytojai įsivertino savo gebėjimus įvairiose srityse, susijusiose su STEM švietimu. Ši poreikių analizė buvo itin svarbi nustatant žinių spragas ir sritis, kuriose labiausiai reikalingas tobulėjimas.
Pasak Hu ir Guo (2021), poreikiais grįsta analizė yra galingas įrankis kuriant mokymo programas, užtikrinantis, kad švietimo intervencijos atitiktų konkrečius mokinių įgūdžių poreikius. Mūsų atveju savianalizės įrankis padėjo nustatyti pagrindines sritis, kuriose dėstytojai jautėsi mažiau užtikrinti ar norėjo papildomo mokymo.
Vietoj bendro požiūrio į STEM švietimą, Vroclavo technologijos universiteto kurso kūrimo komanda sutelkė dėmesį į modulių kūrimą, kurie tiesiogiai atlieptų šias savarankiškai nustatytas spragas. Šis dėmesys tiksliniam profesiniam tobulėjimui dera su įrodymais, kad profesinis mokymasis yra veiksmingiausias, kai jis reaguoja į konkrečius dėstytojų poreikius (Darling-Hammond ir kt., 2017).
Pagrindinės sritys: Ką atskleidė analizė?
Iš savianalizės apklausos surinkti duomenys parodė kelias sritis, kuriose dėstytojai išreiškė poreikį tobulėti. Šios sritys tapo mini kurso turinio pagrindu, užtikrinant, kad mokymai būtų tiesiogiai susiję su dalyvių profesiniu kontekstu.
Pagrindinės sritys:
Inžinerinis ir dizaino mąstymas: Šios sąvokos buvo išryškintos kaip svarbios sritys, kuriose dėstytojai siekė papildomo mokymo. Inžinerinis mąstymas apima problemų sprendimą naudojant inžinerijos principus, o dizaino mąstymas pabrėžia žmogaus orientuotą inovacijų požiūrį. Abi šios kompetencijos yra esminės dėstytojams, norintiems integruoti STEM koncepcijas į savo dėstymą.

Generatyvus dirbtinis intelektas ir inovacijos: Atsižvelgiant į greitą dirbtinio intelekto pažangą, dėstytojai pripažino poreikį išlikti atnaujintiems, kaip DI gali būti pritaikomas švietime. Kursas apima modulius, nagrinėjančius generatyvų DI, jo taikymo galimybes ir inovacijų skatinimą mokymo procese.

Praktiniai įgūdžiai: Rankiniai, praktiniai įgūdžiai buvo dar viena susidomėjimo sritis, atspindinti augantį pripažinimą patyriminio mokymosi svarbos STEM švietime.

STEM pedagogika ir STEM raštingumas: Dalyviai išreiškė poreikį gauti daugiau mokymų apie veiksmingas STEM mokymo strategijas. Kursas siūlo gaires, kaip ugdyti STEM raštingumą – gebėjimą ne tik mokyti turinio, bet ir skatinti studentus mąstyti bei veikti kaip mokslininkai.

Mišrus mokymas: Lankstus formatas
Kursas apjungia nuotolines paskaitas, interaktyvius seminarus ir projektinį mokymąsi. Online formatas leidžia dėstytojams mokytis savo tempu, o teorijos ir praktikos derinimas užtikrina gilų žinių perteikimą (Hoic-Bozic ir kt., 2008).
Išvada: Tikslingas profesinio tobulėjimo modelis
Mini kurso STEM humanitariniams mokslams kūrimas yra duomenimis pagrįsto dizaino pavyzdys, atliepiantis dėstytojų poreikius ir stiprinantis jų gebėjimus taikyti STEM humanitariniuose moksluose.

References

Darling-Hammond, L., Wei, R.C., Andree, A., Richardson, N., & Orphanos, S. (2009). Professional learning in the learning profession. Washington, DC: National Staff Development Council, 12(10).

Darling-Hammond, L., Hyler, M.E., & Gardner, M. (2017). Effective teacher professional development. *Learning Policy Institute.

Fairman, J.C., Smith, D.J., Pullen, P.C., & Lebel, S.J. (2022). The challenge of keeping teacher professional development relevant. In Leadership for Professional Learning (pp. 251-263). Routledge.

Hoic-Bozic, N., Mornar, V., & Boticki, I. (2008). A blended learning approach to course design and implementation. IEEE Transactions on Education, 52(1), 19-30.

Hu, W., & Guo, X. (2021, October). Toward the development of key competencies: A conceptual framework for the STEM curriculum design and a case study. Frontiers in Education, 6, 684265.